Nevykdymo nario padidejimas, Darbo tarybų įmonėje nebuvimas – darbdavio pareigos nevykdymo ar darbuotojų pasyvumo pasekmė?

Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi taika. Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir yra jos teisių perėmėja. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, nes bylos aplinkybės ir teismų nutarčių ratio decidendi yra panašūs, tapati ir ginčo šalis atsakovas kooperatyvų sąjunga. Ji turi pritarti vienbalsiai.

Ieškovas neginčijo faktinių aplinkybių dėl informacijos apie savo ūkinę veiklą neteikimo, nors ši pareiga buvo nustatyta kooperatyvų sąjungos įstatuose ir priimtuose nutarimuose, dėl veiklos ir apyvartos nevykdymo.

Pareiga sudaryti darbo tarybą

Kolegijos teigimu, ieškovas, būdamas nurodytos sąjungos narys, turėjo galimybę susipažinti su atsakovo įstatais ir juose nustatytais reikalavimais. Juolab kad iš byloje esančios ieškovo atstovų susirašinėjimo su atsakovu medžiagos matyti, kad ieškovas nebebuvo suinteresuotas likti kooperatyvų sąjungos nariu ir jau kurį laiką savo iniciatyva buvo nusišalinęs nuo dalyvavimo šios sąjungos veikloje. Kilus ginčui dėl sąjungos nario teisių nepagrįsto apribojimo, ieškovas privalėjo įrodyti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaromas kliūtis tinkamai įgyvendinti norą dalyvauti sąjungos veikloje.

Kolegijos teigimu, ieškovo pareiga laikytis įstatuose įtvirtintų pareigų nustatyta ir Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu, t.

Kolegija, pasisakydama dėl įstatų 3. Nurodytas įstatų punktas apibrėžė dalyvavimo kooperatyvų sąjungos veikloje pagrindus.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas

Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė 12Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri dėl nagrinėjamo klausimo nėra gausiai išplėtota, nes nario pašalinimo iš kooperatinės bendrovės teisėtumo klausimas spręstas tik dviejose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos m.

Kasatoriaus teigimu, šioje byloje nebuvo spręsta dėl to, kodėl kasatorius negalėjo vykdyti pareigų, kilusių iš narystės kooperatinių bendrovių sąjungoje, nes šių pareigų jis negalėjo vykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl pačios kooperatinės bendrovės veiksmų. Kasatorius iš esmės buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos narių už formalių pareigų nevykdymą, teismai visiškai netyrė ir nesiaiškino, ar kasatoriaus pareigų nevykdymas turėjo kokios nors neigiamos įtakos kooperatyvų sąjungos interesams, ar sukėlė neigiamų teisinių padarinių ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Semi-narys sumazejo. Kasatoriaus teigimu, įstatų 3. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytas įstatų punktas neapribojo kasatoriaus teisnumo, o nustatė tik vieną iš narystės arba dalyvavimo kooperatyvų sąjungos veikloje sąlygų.

Kasatoriaus teigimu, CK 2. Dėl to atsakovas, remdamasis įstatų 3. Nors teismai, remdamiesi nurodytu įstatymu, konstatavo, kad kasatorius pagrįstai buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos, tačiau netyrė ir nesiaiškino, kad kasatorius negalėjo vykdyti pareigų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, šiam sustabdžius kasatoriaus teises šioje sąjungoje.

Juolab kad sustabdžius kasatoriaus narystę bendrovėje, buvo sustabdytos Nevykdymo nario padidejimas tik jo pareigos, bet ir teisės, tačiau teismai neteisingai sprendė, Nevykdymo nario padidejimas kasatoriaus pareigų vykdymas nebuvo sustabdytas. Kasatoriaus teigimu, Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos kooperatinės bendrovės nario teisės kartu su įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje išvardytomis pareigomis sudaro vientisą kooperatinės bendrovės nario teisių ir pareigų visumą, t.

Bylą nagrinėję teismai formaliai rėmėsi tik atitinkamų pareigų nevykdymo faktu, neatskleidė kooperatinės bendrovės nario teisių ir pareigų kooperatinėje bendrovėje esmės, nevertino paties atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių kasatoriaus teisės kooperatyvų sąjungoje buvo sustabdytos. Teismai, spręsdami kasatoriaus pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos pagrįstumo klausimą, konstatavo, kad ūkinės veiklos nevykdymas reiškė apyvartos su kooperatine bendrove nevykdymą, t.

Kasatoriaus teigimu, Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta kooperatinių bendrovių narių pareiga vykdyti apyvartą su pačia kooperatine bendrove; tai reiškia apyvartos vykdymą su kitais kooperatinės bendrovės nariais, tačiau nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta kooperatinės bendrovės nario pareiga vykdyti apyvartą su kooperatinės bendrovės įsteigtais juridiniais asmenimis, kurie nėra pačios kooperatinės bendrovės nariai.

Kasatoriaus teigimu, Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatos ta apimtimi, kuri skirta apyvartos su kooperatine bendrove vykdymui, netaikoma kooperatinių bendrovių sąjungoms, taip pat atsakovui. Nors įstatų 3. Kadangi bendrovė aktyvios veiklos nevykdė, tai neprivalėjo teikti atsakovui informacijos apie tai, nes pareigos teikti informaciją apie neveikimą nenustatyta kooperatyvų sąjungos įstatuose.

Bylą nagrinėję teismai, Nevykdymo nario padidejimas šios pareigos nevykdymą, rėmėsi tik formaliu ataskaitų neteikimo faktu, nesiaiškino, ar šios pareigos nevykdymas turėjo esminę reikšmę atsakovui. Be to, kasatorius savo kaip kooperatyvų sąjungos nario pareigų negalėjo vykdyti ir dėl narystės joje sustabdymo.

Kasatorius neteko galimybės dalyvauti kooperatyvų sąjungos veikloje ir valdymo procese, nebuvo kviečiamas į jos narių susirinkimus; šiuos faktus patvirtino į bylą pateiktas kooperatyvų sąjungos narių m.

Darbo tarybų nauda darbuotojams

Nors kaip kasatoriaus pašalinimo pagrindą atsakovas nurodė kooperatyvų sąjungos narių susirinkimų sprendimų nevykdymą, tačiau bylą nagrinėję teismai plačiau šio klausimo nenagrinėjo, liko neaišku, kokių konkrečių kooperatyvų sąjungos narių susirinkimo sprendimų kasatorius nevykdė. Byloje atsakovo pateiktuose dokumentuose nėra aiškių ir konkrečių sprendimų, kuriuos privalo vykdyti kooperatyvų sąjungos nariai, jo pateiktuose nutarimuose keliami tik deklaratyvaus pobūdžio tikslai, veiklos kryptys, bendro pobūdžio uždaviniai, taip pat įvardijamos kai kurios pareigos, kurios taip pat nustatytos kooperatyvų sąjungos įstatuose.

Dėl to kasatoriaus pašalinimo iš nurodytos sąjungos narių pagrindas buvo visiškai formalus faktas. Kasatoriaus teigimu, jis buvo pašalintas iš kooperatyvų sąjungos visiškai su juo neatsiskaičius.

Pagal Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 10 straipsnio 5 dalį asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigia dėl pašalinimo, kooperatinė bendrovė privalo ne tik grąžinti už pajų sumokėtą įnašą, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo buvo priimtas kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimas, bet ir atlyginti nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, t.

Be to, ši sąjunga, prieš priimdama sprendimą dėl kasatoriaus pašalinimo, nepriskyrė jam atitinkamos turto dalies ir visiškai su juo neatsiskaitė, neišmokėdama priskirto turto dalies piniginio ekvivalento rinkos kainomis. Nors teismai pripažino, kad bankroto bylos iškėlimas negalėjo būti kooperatinės bendrovės nario pašalinimo pagrindas, tačiau tokiu atveju teismai turėjo vertinti ne tik kasatoriaus pašalinimo iš kooperatyvų sąjungos narių, bet ir jo teisių sustabdymo pagrįstumą.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikta m. Apeliacinės instancijos teismo Nevykdymo nario padidejimas neleido jam atstovauti kasatoriui, todėl buvo pažeista CPK 55 straipsnio 2 dalis, nes juridinių asmenų atstovais gali būti tiek advokatai, tiek advokatų padėjėjai.

Bendrovė, pavesdama M. Tai, kad atstovo statusas pasikeitė advokato padėjėjas įgijo advokato kvalifikacijąatstovavimo teisėtumo prasme neturėjo jokios teisinės reikšmės. Dėl to apeliacinės Nevykdymo nario padidejimas teismo teisėjų kolegijos sprendimas neleisti kasatoriaus atstovui advokatui atstovauti kasatoriui bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai suvaržė kasatoriaus teisę vesti savo bylą teisme per atstovą ir apribojo jo konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, nes bylos aplinkybės ir teismų nutarčių ratio decidendi yra panašūs, tapati ir ginčo šalis atsakovas kooperatyvų sąjunga.

VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Darbo taryba turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gauti savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su prašymu išspręsti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės.

Darbo tarybai, kaip darbuotojams atstovaujančiam subjektui, suteikta dar viena svarbi teisė — teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo.

Tačiau pastebima, kad darbo tarybos šia teise naudojasi neaktyviai, nors tinkamas ir racionalus jos įgyvendinimas sudarytų sąlygas prisidėti prie pozityvių pokyčių bei darbo sąlygų gerinimo.

  • Civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė
  • Dokumento peržiūra
  • Nuotoliniai notariniai veiksmai.
  • Mūsų demokratinėse valstybėse šie teisės aktai kūrė elgesio normas, privalomas piliečiams, partijoms, taip pat pačiai valstybei ir jos institucijoms.
  • Normalus nario dydis, kai erekcija

Darbo tarybų nauda darbdaviui Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo tarybos suteikia naudą bei pridėtinę vertę ne tik darbuotojams, tačiau ir darbdaviui. Darbo tarybų įsitraukimas į darbdavio sprendimų priėmimą padeda priimti labiau socialiai ir ekonomiškai pagrįstus ir darbuotojų interesus bei lūkesčius atitinkančius sprendimus, išvengti pasipriešinimo darbdavio priimamiems sprendimams, prisideda Nevykdymo nario padidejimas veiksmingesnio sprendimų įgyvendinimo, be to, darbo taryba gali prisidėti prie racionalaus bei savalaikio kilusių ginčų išsprendimo.

Tačiau darbdaviai neretai pamiršta ar neįvertina, kad su darbo taryba išdiskutuoti ar net suderinti sprendimai gali turėti darbuotojams stipresnį poveikį bei tapti svaresniu teisiniu argumentu ginčo atveju.

Europos Taryboje sprendimai visais svarbiausiais klausimais priimami pagal vienbalsiškumo principą. Todėl bet kuri valstybė vetuodama gali trukdyti priimti sprendimus.

Tad Europos Taryba pagal savo struktūrą tebėra tarptautinio bendradarbiavimo institucija. Šumano deklaracija m. Taip karas tarp dalyvaujančių valstybių taptų ne tik negalimas, bet ir materialiniu požiūriu neįmanomas.

Europos Taryboje priimta daugybė konvencijų ekonomikos, kultūros, socialinės politikos ir teisės srityse. Iš jų reikšmingiausia, o kartu ir žinomiausia — m. Šia Konvencija valstybėms narėms ne tik sukurtas praktiškai svarbus būtiniausias pagarbos žmogaus teisėms standartas, bet ir įtvirtinta teisinės apsaugos sistema, kuria Europos žmogaus teisių komisijai ir Europos Žmogaus Teisių Teismui, tai yra vadovaujantis Konvencija Strasbūre įsteigtoms institucijoms, suteikiama galimybė remiantis Konvencija pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus valstybėse narėse.

Šiai grupei priklauso ir m. ESBO, kuriai šiuo metu priklauso 57 šalys, privalo laikytis principų ir siekti tikslų, nustatytų m. Baigiamajame Helsinkio akte ir m. Paryžiaus chartijoje. Palyginti su įprastais tarptautiniais valstybių ryšiais, esminė ES naujovė ta, kad valstybės narės dėl ES atsisakė savo suvereniteto dalies ir pačiai Sąjungai suteikė nuo valstybių narių nepriklausomus įgaliojimus.

Filmo spustelekite narys

ES, vykdydama šiuos įgaliojimus, gali priimti suverenius Europos teisės aktus, kurie pagal poveikį prilygsta valstybės teisės aktams. Ši Bendrija veikė 50 metų ir m. Po kelerių metų, toms pačioms valstybėms sudarius m. Euratomaskurios savo veiklą pradėjo m. Mastrichto sutartimi įsteigus Europos Sąjungą prasidėjo naujas Europos politinio vienijimosi etapas. Šioje Sutartyje, kuri buvo pasirašyta dar m. Mastrichte, tačiau dėl kai kurių ratifikavimo procedūros kliūčių Danijos gyventojai pritarė tik per antrą referendumą; Vokietijoje pateiktas ieškinys dėl parlamento narių pritarimo Sutarčiai prieštaravimo konstitucijai įsigaliojo tik m.

Joje pateiktas Europos Sąjungos steigimo aktas, tačiau jis pats jos neįgyvendina. Vadinasi, Europos Sąjunga nebuvo įsteigta vietoj Europos bendrijų, o subūrė jas po bendru stogu su naujomis politikos kryptimis ir bendradarbiavimo formomis.

Antrą ramstį sudarė valstybių narių bendradarbiavimas bendroje užsienio ir saugumo politikoje. Trečias ramstis — valstybių narių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Pirmoje ES plėtra įvyko pasirašius Amsterdamo ir Nicos sutartis. Jos įsigaliojo atitinkamai m. Šių sutarčių reformų tikslas buvo išlaikyti ES veiksnumą net ir prie Sąjungos prisijungus daug naujų valstybių narių. Todėl pagal abi Sutartis pirmiausia imtasi institucijų reformų. Politinė valia sustiprinti Europos integraciją, palyginti su ankstesniais reformos etapais, buvo silpna. Dėl to dažnai pasigirsdavusi kritika davė postūmį pradėti diskusiją apie ES ateitį ir jos institucinę sandarą.

Šios diskusijos rezultatas — m. Belgijos mieste Lakene valstybių ir vyriausybių vadovų priimta Deklaracija dėl Europos Sąjungos ateities.

Ieškovo narystė kooperatyvų sąjungoje buvo sustabdyta vadovaujantis įstatų 3. Ieškovo teigimu, šis punktas ir įstatų 3. Ieškovo teigimu, įstatų 3. Ieškovo teigimu, atsakovas pašalino jį iš kooperatyvų sąjungos narių, nes ieškovas nevykdė šios sąjungos nario pareigų, tačiau atsakovas neįvardijo, kokių pareigų ieškovas neatliko, kokioje veikloje jis nedalyvavo, kokių kooperatyvų sąjungos sprendimų nevykdė. Dėl to nebuvo Kooperatinių bendrovių kooperatyvų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir įstatų 3.

Joje ES įsipareigojo tapti demokratiškesne, skaidresne bei veiksmingesne ir nutiesti kelią Konstitucijai. Tuomet m. Briuselyje su įvairiais pakeitimais jį patvirtino valstybių ar vyriausybių vadovai. Siekta, kad priėmus Konstituciją ankstesnė Europos Sąjunga ir ankstesnė Europos bendrija taptų viena nauja Europos Sąjunga, kuri turėjo būti grindžiama viena Konstitucine sutartimi.

Išlikti turėjo tik Europos atominės energijos bendrija, kaip dar viena savarankiška Bendrija, tačiau, kaip ir anksčiau, glaudžiai susijusi su Europos Sąjunga. Tačiau pastangos dėl Konstitucijos žlugo ratifikavimo valstybėse narėse procedūros metu. Po beveik dvejus metus trukusių svarstymų tik m. Vietoj to parengta Reformų sutartis, kurioje, visai kaip Mastrichto, Amsterdamo ir Nicos sutartyse, padaryti esminiai esamų ES Sutarčių pakeitimai, siekiant padidinti ES veiksnumą vidaus ir išorės reikaluose, sustiprinti demokratinį teisėtumą ir apskritai pagerinti ES veiksmingumą.

Lygiai taip pat, sekant sena gera tradicija sutartis pavadinti pagal jų pasirašymo vietą, ši Reformų sutartis pavadinta Lisabonos sutartimi. Lisabonos sutartis parengta nepaprastai sparčiai. Tai buvo ypač dėl to, kad patys valstybių ir vyriausybių vadovai m. Briuselyje vykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio išvadose išsamiai nustatė, kaip ir kokia apimtimi dėl Konstitucinės sutarties suderėtos naujovės turi būti įtrauktos į esamas Sutartis.

Toks valstybių ir vyriausybių veikimo būdas buvo netipiškas — jos neapsiribojo, kaip įprasta, bendrais nurodymais, kurie vėliau įgyvendinami Tarpvyriausybinėje konferencijoje, o patys rengė darytinų pakeitimų struktūrą ir turinį, dažnai netgi pateikdami Nevykdymo nario padidejimas tekstą. Ypač ginčytasi dėl ES ir valstybių narių kompetencijos atskyrimo, tolesnio bendros užsienio ir saugumo politikos vystymo, naujo nacionalinių parlamentų vaidmens integracijos procese, Pagrindinių teisių chartijos įtraukimo į Sąjungos teisę ir galimą pažangą policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

Taigi m. Tarpvyriausybinės konferencijos darbas buvo baigtas jau m. Ir pagaliau m. Tačiau ir šios Sutarties ratifikavimo procesas vyko labai sunkiai. Nors Lisabonos sutartis, priešingai negu Konstitucinė sutartis, įveikė ratifikavimo kliūtis Prancūzijoje ir Nyderlanduose, jos ratifikavimas žlugo per m.

Tik pažadėjus kai kurias teisines garantijas dėl ribotos naujos Sutarties taikymo apimties Airijos piliečių nuomonės apie Lisabonos sutartį paklausta per antrą m.

Byla 3K/ - eTeismai

Be to, sėkminga referendumo Airijoje baigtis atvėrė kelią Lisabonos sutarties ratifikavimui Lenkijoje ir Čekijoje. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis Lech Kacziński buvo paskelbęs, kad savo parašą po ratifikaciniu raštu dės tik jei Airijos referendumas baigsis sėkmingai.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas Václav Klaus pirmiausia taip pat norėjo palaukti Airijos referendumo, o vėliau ratifikacinio rašto pasirašymą dar papildomai susiejo su garantija, kad Lisabonos sutartimi, ypač ja į ES sutartį įtraukta Pagrindinių teisių chartija, nebus daromas joks poveikis m.

Išsprendus ir šį reikalavimą, m. Čekijos prezidentas pasirašė ratifikacinį raštą.

Nariu pavadinimas

Tad ir ratifikavimo procedūra buvo sėkmingai baigta ir m. Lisabonos sutartis įsigaliojo. Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir yra jos teisių perėmėja. Tačiau Sąjungos teisė ir toliau grindžiama toliau nurodytomis trimis Sutartimis.

Svarbiausi pakeitimai susiję su ES išorės veiksmais ir naujų skyrių įtraukimu, ypač dėl energetikos politikos, policijos Dick po apipjaustymo dydzio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kosmoso, sporto ir turizmo.

Atitinkami konkretūs pakeitimai įtraukti į protokolus, kurie Nevykdymo nario padidejimas prie Lisabonos sutarties. ES sutartis ir SESV turi tą pačią teisinę vertę ir nėra viena už kitą viršesnės ar viena nuo kitos priklausomos. Šis tikslus teisinis paaiškinimas yra būtinas, nes dėl reglamentavimo pobūdžio abiejose Sutartyse ir naujo ankstesnės EB sutarties pavadinimo Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo susidaro įspūdis, kad ES sutartis yra tarsi pagrindinis įstatymas ar pagrindų sutartis, o SESV labiau įgyvendinimo sutartis.

Taip pat pakeistose Sutartyse nėra straipsnių, kuriuose būtų minimi ES simboliai, kaip antai vėliava ar himnas. ES teisės viršenybė nenustatyta jokioje sutarties nuostatoje, o išplaukia, kaip ir anksčiau, iš vienos deklaracijos, kurioje šiuo klausimu minima atitinkama ES Teisingumo Teismo praktika. Be to, Lisabonos sutartimi panaikintas ES trijų ramsčių modelis.

Tiesa, tebegalioja specialios procedūros bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant Europos gynybą, o prie Sutarties pridėtomis Tarpvyriausybinės konferencijos deklaracijomis pabrėžiamas specifinis šios politikos srities pobūdis ir ypatinga valstybių narių atsakomybė už ją.

Šiuo metu ES priklauso 28 valstybės narės. Vadinamoji ES plėtra į pietus pradėta m. Po plėtros į pietus m. Plėtra į rytus pratęsta tik po gerų dvejų metų, m. Jauniausia ES nare m. Taigi ES valstybių narių skaičius išaugo iki 28, o Sąjungos piliečių skaičius padidėjo iki dabartinių milijonų.

  • Europos Sąjungos teisės abėcėlė
  •  - Мисс Флетчер, вы проделали уже немалую часть пути.
  • Она понимала, что это больше не имеет значения: Хейл и без того знал все, что можно было знать.
  • Kaip padidinti vyru nari storas

Ši istorinė ES plėtra yra ilgo proceso, per kurį galėjo susivienyti daugiau kaip pusę šimtmečio geležinės uždangos ir Šaltojo karo suskaldytos Europos tautos, branduolys. Išsiplėtus ES, suvienytame Europos žemyne pirmiausia reikia užtikrinti valią, taiką, stabilumą ir ekonominę gerovę.

Į ES gali įstoti ir naujos valstybės, jei jos atitinka m. Europos Vadovų Taryboje Kopenhagoje nustatytus stojimo kriterijus : politiniai kriterijai: institucijų stabilumas, demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisių užtikrinimas bei mažumų apsauga ir pagarba joms; ekonominiai kriterijai: veikianti rinkos ekonomika, galinti atlaikyti ES konkurencinis spaudimą ir Sąjungoje veikiančias rinkos jėgas; teisiniai kriterijai: sugebėjimas prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, įskaitant gebėjimą laikytis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.

Įstojimo procedūrą sudaro trys etapai, kuriuos turi patvirtinti visos dabartinės ES valstybės narės: šaliai atveriama narystės perspektyva; šalis įgyja oficialios šalies kandidatės statusą, kai tik įvykdo stojimo sąlygas, Nevykdymo nario padidejimas tai dar nereiškia, kad pradedamos oficialios derybos; su šalimi kandidate pradedamos formalios stojimo derybos, kurių metų tariamasi dėl atitinkamų galiojančių ES teisės normų perėmimo tvarkos ir procedūrų.

Užbaigus derybas ir įvykdžius atitinkamas reformas taip, kad būtų patenkinti abiejų pusių lūkesčiai, stojimo sutartyje išdėstomi derybų rezultatai ir stojimo sąlygos. Šiai stojimo sutarčiai visų pirma turi pritarti Europos Parlamentas absoliučiąja narių dauguma. Tuomet turi balsuoti Taryba. Ji turi pritarti vienbalsiai. Pasirašyti stojimo sutartį turi ES valstybių ar vyriausybių vadovai ir narystės siekianti šalis. Kiekvieną stojimo sutartį pagal atitinkamas konstitucinės teisės nuostatas turi ratifikuoti ES valstybės narės ir narystės siekianti šalis.

Deponavus ratifikavimo dokumentus stojimo procedūra užbaigiama, ir stojimo sutartis įsigalioja. Narystės siekianti šalis tuomet tampa valstybe nare. Derybos dėl narystės šiuo metu vyksta su Turkija nuo m. Turkija savo stojimo paraišką pateikė m. Tačiau ES ir Turkijos santykių istorija yra dar senesnė. Jau m. Helsinkyje Europos Vadovų Taryba Turkijai oficialiai suteikė šalies kandidatės statusą. Taip išreikštas įsitikinimas, kad šalyje yra demokratinės sistemos Nevykdymo nario padidejimas, nors ji turi dar labai daug nuveikti pagarbos žmogaus teisėms ir mažumų apsaugos srityse.

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, deryboms dėl Turkijos narystės pagaliau uždegė žalią šviesą. Jos prasidėjo m. Galutinis šių derybų tikslas yra įstojimas. Tiesa, garantijos, kad jis bus pasiektas, nėra. Turkijos įstojimui turi būti rūpestingai pasirengta, jei Turkijos integracija pavyktų, nerizikuojant tuo, kas pasiekta per daugiau kaip 60 Europos integracijos metų.

Islandija savo stojimo paraišką pateikė m. Nevykdymo nario padidejimas derybos buvo oficialiai pradėtos m. Islandija atsiėmė savo stojimo paraišką. Oficialios kandidatės statusą turi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija m. Iš anksto pasirūpinta ir išstojimu iš ES: į ES sutartį buvo įtraukta išstojimo išlyga, pagal kurią valstybė narė turi teisę išstoti iš ES.

Išstojimas nesusietas su jokia sąlyga, tik turi būti sudaromas ES ir tos valstybės narės susitarimas dėl išstojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, išstojimas įsigalioja ir be jo, praėjus dvejiems metams po pranešimo apie ketinimą išstoti pateikimo.

Šia galimybe bus pasinaudota greičiau, nei galėjome numatyti. Dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė turi pradėti išstojimo procedūrą ES sutarties 50 straipsnis pranešdama apie ketinimą išstoti. Kita vertus, valstybės pašalinimas iš ES prieš jos valią, net jei ji šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sutarties nuostatas, nenumatytas.

Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė. ES sutarties 3 straipsnis Sąjungos tikslai Sąjungos tikslas — skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.

Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.

Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą. Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta — euro.

Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi Nevykdymo nario padidejimas jos plėtojimo.

Padidinti jodo nari

Šios pagrindinės vertybės — tai pagarba žmogaus orumui, lygybė, laisvė ir solidarumas. ES aiškiai pasisako už visoms valstybėms narėms bendrų demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugą.

Šios vertybės yra kelrodis ne tik toms valstybėms, kurios ateityje norėtų įstoti į ES. Dėl šiurkštaus ir nuolatinio šių vertybių pažeidimo valstybė narė gali sulaukti sankcijų pagal ES sutarties 7 straipsnį.

Tai, kad šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos Sąjungos vertybės ir principai, turi vienbalsiai patvirtinti valstybių ar vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje. Valstybių ar vyriausybių vadovai tai konstatuoja pasiūlius trečdaliui valstybių narių arba Komisijai ir pritarus Europos Parlamentui.

Visi pataisymai padidinti nari

ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti tam tikras atitinkamos valstybės narės teises, kylančias iš ES sutarties ir SESV, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Tačiau atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis tebėra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypač atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo padarinius piliečių ir įmonių teisėms ir pareigoms.

ES kaip taikos garantas Nė vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos troškimo plg. ES sutarties 3 straipsnį. Per pastarąjį šimtmetį Europoje vyko du pasauliniai karai — tarp valstybių, kurios šiandien yra ES valstybės narės.

Todėl Europos politika kartu yra taikos politika. Įkūrus ES sukurtas ir Europos ilgalaikės taikos plano pagrindas, dėl kurio karas tarp valstybių narių neįmanomas.

Narys pries ir po nuotraukos padidejimo

Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybių prisijungia prie šio ilgalaikės taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. Šiuo požiūriu pastarieji ES plėtros etapai buvo svarbus indėlis į Europos ilgalaikės taikos plano stiprinimą.