Visu tautu nariu matmenys

Rusijos imperija Pagrindinis straipsnis — Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė.

Valstybės, kurių upėse neršia anadrominės rūšys, yra labiausiai suinteresuotos tokiais ištekliais ir atsakingos už juos. Anadrominių rūšių kilmės valstybė užtikrina jų išteklių išsaugojimą, nustatydama reikiamas žvejybos visuose vandenyse, kurie yra į sausumos pusę nuo jos išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų, ir 3 dalies b punkte nurodytas žvejybos reguliavimo priemones.

Kilmės valstybė, pasikonsultavusi su kitomis tokias rūšis gaudančiomis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis valstybėmis, gali nustatyti bendrą leistiną sugauti kiekį šios valstybės upėse neršiančioms rūšims. Tais atvejais, kai anadrominės rūšys migruoja į arba per vandenis, kurie yra į kranto pusę nuo valstybės, kuri nėra kilmės valstybė, išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų, tokia valstybė bendradarbiauja su kilmės valstybe tokių išteklių išsaugojimo ir valdymo klausimais. Anadrominių rūšių kilmės valstybė ir kitos valstybės, žvejojančios šias rūšis, susitaria dėl šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo priemonių, tam tikrais atvejais tai darydamos padedant regioninėms organizacijoms.

Pakrantės valstybė, kurios vandenyse katadrominės rūšys praleidžia didesnę savo gyvenimo ciklo dalį, atsako už tokių rūšių išteklių valdymą ir turi užtikrinti migruojančių žuvų įplaukimą į šiuos vandenis ir išplaukimą iš jų.

Ukraina – Vikipedija

Katadrominės rūšys žvejojamos tik vandenyse į kranto pusę nuo išskirtinių ekonominių zonų išorinių ribų. Žvejojant išskirtinėse ekonominėse zonose, laikomasi šio straipsnio ir kitų šios konvencijos nuostatų dėl žvejybos išskirtinėse ekonominėse zonose. Tais atvejais, kai katadrominės rūšys migruoja per kitos valstybės išskirtinės ekonominės zonos vandenis, nesvarbu, ar tai subrendusios, mazinti nario jautruma nesubrendusios žuvys, tokių rūšių išteklių valdymas ir jų žvejyba yra reglamentuojama šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės ir kitų suinteresuotų valstybių susitarimu.

Toks susitarimas turi užtikrinti racionalų tokių rūšių išteklių valdymą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės atsakomybę už tokių rūšių išteklių valdymą. Valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, turi teisę lygiomis teisėmis dalyvauti eksploatuojant atitinkamą to paties subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių likučio dalį, atsižvelgiant į svarbias visų suinteresuotų valstybių ekonomines ir geografines aplinkybes bei vadovaujantis šio straipsnio bei 61 ir 62 straipsnių nuostatomis.

Tokio dalyvavimo sąlygos ir būdai yra nustatomi dvišaliais, subregioniniais ar regioniniais suinteresuotų valstybių susitarimais, atsižvelgiant, inter alia, į: a būtinybę išvengti žalingo poveikio pakrantės valstybės žvejų bendrijoms ar žvejybos pramonei; b tą mastą, kuriuo valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, dalyvauja arba turi teisę dalyvauti pagal dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus eksploatuojant kitų Visu tautu nariu matmenys valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius pagal šio straipsnio nuostatas; c tą mastą, kuriuo valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, ir valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, dalyvauja eksploatuojant pakrantės valstybės išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, bei į būtinybę išvengti ypatingos naštos paskirai pakrantės valstybei arba jos daliai; d atitinkamų valstybių poreikį aprūpinti savo gyventojus maisto produktais.

Jei pakrantės valstybės žvejybos pajėgumai pasiekia tokį lygį, kuris leidžia jai sužvejoti visą leistiną sugauti gyvųjų išteklių kiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė ir kitos suinteresuotos valstybės bendradarbiauja, sudarydamos lygiateisius dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus, kurie leistų besivystančioms ir neturinčioms priėjimo prie jūros to paties subregiono ar regiono valstybėms dalyvauti eksploatuojant to subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius, tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios patenkintų visas šalis.

Įgyvendinant šią nuostatą, atsižvelgiama ir į šio Visu tautu nariu matmenys 2 dalyje paminėtus veiksnius. Išsivysčiusios valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik to subregiono ar regiono išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę naudoti savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose. Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, turi teisę lygiomis teisėmis dalyvauti eksploatuojant atitinkamą to paties subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių likučio dalį, atsižvelgiant į svarbias visų suinteresuotų valstybių ekonomines ir geografines aplinkybes bei vadovaujantis šio straipsnio bei 61 ir 62 straipsnių nuostatomis.

Šioje konvencijos V dalyje "Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis" reiškia tokias pakrantės valstybes, taip pat uždarų ar pusiau uždarų jūrų pakrantės valstybes, kurios dėl savo geografinės padėties yra priklausomos nuo kitų valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių eksploatavimo tame subregione ar regione, kad galėtų adekvačiai aprūpinti savo gyventojus ar jų dalį žuvų produktais, ir taip pat tokias pakrantės valstybes, kurios negali turėti savo išskirtinių ekonominių zonų.

Video Kaip padidinti sekso nari

Tokio dalyvavimo sąlygos ir būdai yra nustatomi dvišaliais, subregioniniais ar regioniniais suinteresuotų valstybių susitarimais, atsižvelgiant, inter alia, į: a būtinybę išvengti žalingo poveikio pakrantės valstybės žvejų bendrijoms ar žvejybos pramonei; b tą mastą, kokiu valstybė, kurios geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, dalyvauja arba turi teisę dalyvauti pagal dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus eksploatuojant kitų pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius pagal šio straipsnio nuostatas; c tą mastą, kokiu valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, ir valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, dalyvauja eksploatuojant pakrantės valstybės išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, bei į būtinybę išvengti ypatingos naštos atskirai pakrantės valstybei arba jos daliai; d atitinkamų valstybių poreikį aprūpinti savo gyventojus maisto produktais.

Jei pakrantės valstybės žvejybos pajėgumai pasiekia tokį lygį, kuris leidžia jai sužvejoti visą leistiną sugauti gyvųjų išteklių kiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė ir kitos suinteresuotos valstybės bendradarbiauja sudarydamos lygiateisiusdvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus, kurie leistų besivystančioms valstybėms ir valstybėms, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, esančioms to paties subregiono ar regiono, dalyvauti eksploatuojant to subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios patenkintų visas šalis.

Įgyvendinant šią nuostatą, atsižvelgiama ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius. Išsivysčiusios valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik to subregiono ar Visu tautu nariu matmenys išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę naudoti savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose. Ankstesnės nuostatos netrukdo suinteresuotoms valstybėms gauti techninę ar finansinę paramą iš trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų, kad būtų palengvintas naudojimasis tokiomis teisėmis pagal 69 ir 70 straipsnius, tuo atveju, kai dėl to neatsiranda straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės.

Vykdydama savo suverenias teises tyrinėti, eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė gali imtis priemonių, įskaitant laivo apžiūrą, patikrinimą, areštą ir teisminį tyrimą, kurios yra būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos pakrantės valstybė priėmė vadovaudamasi šia konvencija. Areštuoti laivai ir jų įgulos turi būti paleidžiami iš karto po to, kai sumokamas pakankamo dydžio užstatas ar duodama kita garantija.

Nuobaudos, kurias taiko pakrantės valstybė už žvejybos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus išskirtinėje ekonominėje zonoje, negali numatyti laisvės atėmimo, jei suinteresuotos valstybės nėra pasirašiusios kitokio susitarimo, arba bet kokių kitų fizinių bausmių formų. Kai areštuojamas ar sulaikomas užsienio laivas, pakrantės valstybė nedelsdama atitinkamais kanalais praneša valstybei, su kurios vėliava plaukioja laivas, apie veiksmus, kurių buvo imtasi, ir apie visas paskirtas nuobaudas.

Valstybių, turinčių priešingus arba gretimus krantus, išskirtinė ekonominė zona yra delimituojama vadovaujantis sutartimi, sudaryta remiantis tarptautinės teisės normomis, nurodytomis Tarptautinio teisingumo teismo statuto 38 straipsnyje, tam, kad būtų pasiektas teisingas sprendimas.

ES išlaidų. Programos indėlis siekiant šio bendro tikslo bus stebimas tinkamu suskirstymo lygmeniu pasitelkus ES klimato srities rodiklių sistemą, įskaitant tikslesnių metodikų taikymą, jei tokių yra. Rengiant metinio biudžeto projektą, Visu tautu nariu matmenys toliau kasmet teiks informaciją apie įsipareigojimų asignavimus. Kad Programos potencialas siekiant klimato tikslų būtų visapusiškai išnaudotas, Komisija, rengdama, įgyvendindama, peržiūrėdama ir vertindama Programą, sieks nustatyti, kokių veiksmų reikėtų imtis.

Varpos dydis pagal amziu

Būtina derinti šiuos straipsnius siekiant toliau remti esamomis Nenaudojamo nario matmenys plėtojamas ir įgyvendinamas politikos sritis. Nesiekiama išplėsti veiklos į naujas politikos sritis. Daugiau nei vieno straipsnio derinys yra reikalingas norint visapusiškai pasiekti bendruosius Programos tikslus ir patvirtinti paprastesnį ir veiksmingesnį požiūrį į finansavimą.

Pagal SESV 16 straipsnio 2 dalį Sąjunga gali priimti priemones, kuriomis užtikrinama fizinių asmenų apsauga Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams bei valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sąjungos teisės taikymo sritimi, ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles.

Ši Sutarties nuostata yra šio pasiūlymo teisinis pagrindas. SESV 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos Sąjungos priemonės, palengvinančios piliečių teisių laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje įgyvendinimą. Šis straipsnis taip pat gali būti taikomas veiksmams, kuriais piliečiai ir institucijos informuojami apie teises į diplomatinę ir konsulinę apsaugą ir apie jų balsavimo teises, Visu tautu nariu matmenys šios teisės padeda lengviau užtikrinti piliečio teisę laisvai judėti ir gyventi ES.

Demokratinis įsipareigojimas, piliečių dalyvavimas ir pilietinės visuomenės puoselėjimas yra esminės ES pilietiškumo sampratos ir teisės laisvai judėti ir gyventi Europos Sąjungoje, kaip nustatyta 21 straipsnio 1 dalyje, sudedamosios dalys Šiuo požiūriu jie yra esminiai veiksniai, padedantys naudotis teise laisvai judėti ir gyventi ES.

SESV 24 straipsnyje nustatytos piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje. SESV straipsnyje nustatyta ES užduotis prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo, gerbiant jų nacionalinę bei regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą.

Sąjungos veiksmais turi būti skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir papildomi jų veiksmai tokiose srityse, kaip, be kita ko, Europos tautų kultūros ir istorijos žinių gerinimas bei sklaida ir Europos svarbos kultūros paveldo išsaugojimas ir apsauga.

Todėl SESV straipsnio 5 dalis yra šio pasiūlymo teisinis pagrindas. SESV straipsnyje nustatyta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga ir Sąjungos veiksmai, papildantys nacionalinę politiką, siekiant užkirsti kelią fiziniams ir psichiniams žmonių negalavimams ir šalinant pavojaus fizinei ir psichikos sveikatai šaltinius. Smurtas, be kita ko ir prieš moteris ir vaikus, yra pavojingas fizinei ir psichinei sveikatai.

Vaikai yra pažeidžiami piliečiai ir jiems reikia didesnio lygio apsaugos nuo grėsmių, kurioms dažnai priklauso tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės. Smurtas prieš moteris taip pat kelia didelę grėsmę aukų, kurioms reikalinga aukšto lygio apsauga, fizinei ir psichinei sveikatai. Todėl SESV straipsnis yra šio pasiūlymo teisinis pagrindas.

Dažniausiai valstybės narės atskirai veikdamos to pasiekti negali.

Nario dydziai foto skersmens

Daugumoje sričių, kaip antai lygybės, nediskriminavimo ar pilietiškumo, individai yra saugomi pagal Sąjungos teisę ir teisės aktus, tačiau jie nėra pakankamai informuoti apie savo teises. Tik didinant informuotumą, keičiantis geriausia patirtimi ir rengiant mokymus ES lygmeniu bus galima pasiekti visus žmones visose valstybėse narėse, informuoti administracines struktūras ir arba institucijas ir nuosekliai skleisti informaciją.

Be to, veikiant ES lygmeniu galima taikyti masto ekonomiją, užtikrinti veiksmų kokybę ir tai, kad valstybės narės visoje ES nuosekliai aiškins ir sklandžiai taikys teisėkūros priemones. ES piliečių dalyvavimą skatinančios veiklos finansavimas nacionaliniu ar regionų lygmeniu labai ribotas, o Visu tautu nariu matmenys ES šalių atminimo veiklai skiriama dar mažiau finansavimo. Net tais atvejais, kai paramos gavėjai gauna panašios veiklos finansavimą, alternatyvūs finansavimo šaltiniai neteikia pirmenybės pilietiškumo ir atminimo skatinimui ES lygmeniu.

Suinteresuotoms šalims menkai pajėgiant ar visai nepajėgiant vykdyti panašius projektus be ES finansavimo paramos išryškėja šio finansavimo naudos gavėjų priklausomybė nuo jos. Teisių, lygybės ir pilietiškumo TLP programos pradžioje nustatyti bendrieji paramos poreikiai nebuvo visiškai patenkinti ir tebėra aktualūs. Bendrai imant, TLP programa tinkamai kreipiamasi į susijusias grupes, tačiau vykdant programą reikėtų atlikti sistemingesnę jų poreikių analizę.

Be to, nustatyta kapitalo problemų lėšų paskirstymo paramos gavėjų grupėms, lygybės institucijų įsitraukimo, lyčių aspekto integravimo, vaiko teisių ir neįgaliųjų teisių aspektų integravimo kuriant, įgyvendinant ir stebint programas.

Taip pat ES programų ir projektų koordinavimas bei keitimasis informacija padėtų nuosekliau juos įgyvendinti. TLP programos įgyvendinimo pažanga buvo sėkminga finansinių aspektų įgyvendinimo ir dalyvių pritraukimo į programos veiksmus požiūriu.

TLP programos pasiekimų analizė rodo, kad pagal programą finansuotoje veikloje dalyvavusios grupės dabar geriau supranta Sąjungos teisę ir politiką. Paramos gavėjai iš esmės teigiamai įvertino veiklą, kurioje dalyvavo, nors dar esama galimybių gerinti jos tvarumą. Komunikacijos priemonių, skirtų TLP programai propaguoti, spektras iš esmės buvo sėkmingas.

Tačiau reikia stengtis toliau užtikrinti, kad būtų pasiekti visi galimi pareiškėjai visose valstybėse narėse.

21998A0623(01)

Pagrindinis naujosios programos pasiekimas palyginus su ankstesnėmis programomis buvo sumažinta laiko ir pinigų našta paramos gavėjams: ataskaitoje pateikti paramos gavėjų apklausos duomenys dėl to, kad ir rengti pasiūlymus, ir įgyvendinti veiksmus tapo paprasčiau.

Įgyvendinimo priemonių rūšys dotacijos veiklai, dotacijos veiksmams, tiesioginės dotacijos ir viešieji pirkimai atitinka programos tikslus ir paramos reikalavimus atitinkančių suinteresuotųjų šalių poreikius. Pagal TLP programos finansavimo reglamentą buvo užtikrinta daug lankstumo naudojant ribotus kvietimus teikti paraiškas, ypač kai reikėjo įgyvendinti plataus masto informuotumo didinimo kampanijas apie duomenų apsaugą ir smurto prevenciją Programos paramos gavėjai išreiškė susirūpinimą dėl paraiškų teikimo proceso, įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo prievolių bei mechanizmų veiksmingumo.

Dar yra ką tobulinti siekiant supaprastinimo. Abi šios paprogramės ne tik papildo, bet ir sustiprina viena kitą, nes esama ryšio tarp mokymosi iš praeities ir Europos ateities planų. Be to, didelė pareiškimus dėl dotacijų teikusiųjų užtikrinta paklausa rodo, kad yra galimybių teikti papildomą finansavimą, ir suinteresuotosios šalys to paprašė per įvertinimą. Austrijai atitekusioje Galicijoje, priešingai, buvo leidžiama vystyti ukrainiečių kultūrą. Besibaigiant Pirmajam pasauliniam karui m. Kijeve sukurta Centrinė Taryba.

EUR-Lex - A(01) - LT

Centrinė Rada paskelbė save aukščiausia vykdomąja valdžia. Trumpam Ukraina buvo nepriklausoma, tačiau po Lenkijos- Ukrainos karo — rytinė Galicija ir Voluinė atiteko Lenkijai, Užkarpatė — Čekoslovakijai, Besarabija ir Bukovina — Rumunijai, o likusioji Ukrainos dalis pateko į bolševikų rankas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje m. Į nelaisvę buvo paimta daugiau nei sovietų karių. Iš pradžių vokiečiai gyventojų buvo sutikti kaip išvaduotojai dėl Stalino anksčiau vykdytų represijų prieš valstiečius.

Tačiau beveik visose valstybėse prokuratūra yra vieninga centralizuota sistema ir prokurorai, vykdantys savo galias, yra pavaldūs generaliniam prokurorui. Kai kurios prokuratūros dalyvauja priimant sprendimus dėl malonės suteikimo.

Lietuva – Vikipedija

Labai dažnai, kai vykdoma ši procedūra, prokurorai išreiškia savo nuomonę apie malonės suteikimo nuteistajam efektyvumą. Keliose valstybėse į prokuroro galias taip pat įeina sprendimų dėl amnestijos ar malonės suteikimo vykdymo teisėtumo priežiūra. Didelę reikšmę turi prokuratūros veikla priimant sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų.

Paprastai tokiais atvejais prokuroro funkcijos neapsiriboja vien tik prašymo teikimo dėl lygtinio paleidimo ir pareiškimo dėl susijusio asmens sąlyginio paleidimo galimybės teismui parengimu. Kai kuriose valstybėse prokurorai gali dalyvauti specialios komisijos posėdžiuose ir teismo posėdžiuose dėl lygtinio paleidimo ir taip pat gali kontroliuoti tokio paleidimo teisėtumą.

Daugelio valstybių narių prokuratūros turi teisę apskųsti sprendimus, susijusius su bausmės nuosprendžio vykdymu. Nagrinėjant tokius atvejus prokurorai turi teisę dalyvauti teismo posėdžiuose ir turi galimybę pateikti medžiagą, teikti teikimus ir pan. Kai kuriose valstybėse prokuratūros bendrauja su visuomeninėmis institucijomis, kurios prižiūri ir kontroliuoja kaip laisvės atėmimo vietose laikomasi žmogaus teisių.

Kelių valstybių įstatymai reglamentuoja prokuratūros atstovų bendradarbiavimą su ombudsmenu dėl žmogaus teisių.

Iperkamas narys

Daugelyje valstybių šis bendradarbiavimas vyksta dviem matmenimis: pirma, informacija, kuri pateikiama ombudsmeno pranešimuose, gali būti naudojama kaip pagrindas atliekant prokurorų patikrinimus ir antra, prokurorų darbo rezultatai siekiant pašalinti žmogaus teisių pažeidimus laisvės atėmimo vietose, pateikiami ombudsmenui. Turkiją m. Lenkiją m. Rusiją m. Ukrainą m. Moldovą m. Enea v. Italiją m. Europos konvenciją prieš kankinimą ir nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Rekomendacijas Nr.

R 89 12 dėl švietimo penitenciarinėse įstaigose, Nr. R 93 6 dėl penitenciarinių įstaigų ir kovos su infekciniais susirgimais, įskaitant AIDS, kriminologinių aspektų ir su tuo susijusių problemų įkalinimo vietose, Nr. R 97 12 dėl personalo, susijusio su sankcijų ir priemonių naudojimu, Nr. R 98 7 dėl medicininės pagalbos teikimo kalinimo įstaigose etinių ir organizacinių aspektų, Nr. R 99 22 dėl įkalinimo įstaigų perpildymo ir įkalinimo įstaigose laikomų asmenų padidėjimo, Rec 22 dėl lygtinio paleidimo ir Rec 23 dėl kalinimo įstaigų administracijos pasirengimo organizuoti kalinimą iki gyvos galvos arba ilgalaikį kalinimą.

The Rich in America: Power, Control, Wealth and the Elite Upper Class in the United States

Tarptautinį paktą dėl civilinių ir politinių teisiųStandartines minimalias taisykles dėl elgesio su kaliniaisGaires dėl prokurorų vaidmensJungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisykles Nepriklausoma Lietuvos valstybė — m.

Pagrindinis straipsnis — Lietuvos istorija — Kaunui tapus laikinąja sostine šiame pastate K. Donelaičio g. Prezidento priesaiką davė A. Smetona [41] Priešinantis vokiečių aneksionistų planams m. Pasitraukus pagrindinėms vokiečių pajėgoms ir į Lietuvą veržiantis bolševikams prasidėjo kovos su jais.

Bolševikai užėmė Vilnių, Lietuvos vyriausybė persikėlė į Kauną, tapusį laikinąja sostine. Vilniuje bendrame Lietuvos ir baltarusijos Centrinių Vykdomųjų komitetų posėdyje paskelbta apie Lietuvos -Baltarusijos Sovietų Socialistinės Respublikos sukūrimą Litbelas. Įtvirtinant valstybingumą ir norimas valstybės sienas teko kovoti su ne tik su bolševikais, bet ir Urologijos klinikos padidina nari bermontininkais bei lenkais.

Bermontininkai nugalėti m. Su Sovietine Rusija taikos sutartis pasirašyta m. Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos taikos sutartis pagal kurią Vilnius buvo pripažintas Lietuvai, tačiau netrukus lenkai šią sutartį sulaužė ir jų veržimąsi į šalies gilumą pavyko sustabdyti Visu tautu nariu matmenys lapkričio d. Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Lietuvos teritorijos, įskaitant sostinę Vilnių. Jo priimti dokumentai ėmė reglamentuoti valstybės gyvenimą. Priimtos laikinoji m.

Lietuvos konstitucijos, pradėtos įgyvendinti žemės, finansų, švietimo reformos. Įvesta sava valiuta Visu tautu nariu matmenys litas. Atidarytas Lietuvos universitetas. Sukurtos visos pagrindinės valdžios institucijos ir įstaigos. Įsitvirtinus stabilumui šalyje, ją ėmė pripažinti užsienio valstybės. Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. Jis prezidentu išrinko Aleksandrą Stulginskį. Vienas svarbiausių to laikotarpio pasiekimų buvo Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos teritorijos m.

Trečiasis Seimas prezidentu išrinko liaudininką Kazį Griniųtačiau jo vadovavimas tęsėsi neilgai. Augustinui Voldemarui pavesta sudaryti vyriausybę. Prasidėjo autoritarinis valstybės valdymo tarpsnis, stiprinta vienos tautininkų sąjungos įtaka šalyje. Palaipsniui buvo uždraustos opozicinės partijos, griežtinama cenzūra, siaurinamos tautinių mažumų teisės [44].

Gyventojams situaciją sunkino ir prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Ženkliai krito žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Suvalkijoje ir Dzūkijoje prasidėjo ūkininkų streikai. Jų metu be ekonominių, buvo keliami ir politiniai reikalavimai. Vyriausybė neramumus numalšino, m. Po metų, m. Buvo reikalaujama perduoti Klaipėdos kraštą Vokietijai.

Lietuvos vyriausybė šį ultimaltumą taip pat priėmė. Pagal m. Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva buvo priskirta Vokietijos įtakos sferai, vėliau papildomais protokolais Vokietija mainais už dalį Lenkijos Lietuvą atidavė sovietų įtakos sferai.

Po Lenkijos žlugimo Sovietų Sąjunga, neprieštaraujant Vokietijai, pasiūlė sudaryti sutartį, pagal kurią Lietuvoje būtų dislokuotos sovietų karinės įgulos. Nors valdžia šiuos kaltinimus neigė, sovietai m. SSRS įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriame reikalavo pakeisti vyriausybę ir įsileisti sutartimis neribotą RA dalinių kontingentą, o tai reiškė valstybės okupaciją [46].

priartinimas. / T

Antrasis Pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija — m.